Dagilė Team, MB

// Skiri 1,2% GPM ir galvoji, kad padarei gerą darbą?

Pradėkime nuo nemalonios tiesos - labai dažnai tie pinigai niekur nenukeliauja.
Ne dėl to, kad nenori padėti. O dėl to, kad procesas nepadaromas iki galo.

Tai kada tavo 1,2% NIEKAS negaus?

1. Jei nepateikei metinės GPM deklaracijos, nors privalai ją teikti. Vien tik prašymo nepakanka. Jei nepateikei GPM deklaracijos - nėra galutinio apskaičiavimo, nėra bazės ir nėra ko pervesti.
2. Jei pavėlavai pateikti prašymą. Terminas šiemet - iki gegužės 4 d. imtinai. Pavėlavai - viskas. Prašymas net nenagrinėjamas. Jokio „ai gal dar praeis“ čia nebūna.
3. Jei pernai neturėjai pajamų ir tau nepriklauso mokėti GPM. 1,2% skiriama ne „iš noro“, o iš apskaičiuoto pajamų mokesčio. Jei jo nėra – nėra ir ką skirstyti.
4. Jei pasirinktas gavėjas neturi teisės gauti paramos. Po pernykščių pakeitimų atsirado NVO statuso (žymos) reikalavimas ir buvo stipriai sumažintas šios paramos gavėjų ratas. Tai reiškia, kad ne visi, kam anksčiau skirdavote procentus, gali juos gauti ir dabar. Gali atrodyti, kad paskyrei, bet realybėje pinigai ten nenukeliaus.

O ką iš tikrųjų reikia padaryti?
Pateikti metinę GPM deklaraciją (jei privaloma) ir atskirai pateikti prašymą FR0512 formoje per VMI EDS sistemą, nurodant konkrečius paramos gavėjus ir skiriamus procentus. Abu veiksmai yra būtini.

Mes labai mėgstam pasakyti „aš skiriu 1,2%“. Bet realybėje dažnu atveju nėra ką skirti, nėra iš ko skirti arba tiesiog nesugebam to padaryti iki galo.

1,2% nėra gerumo akcija. Tai yra mokestinė procedūra. Ir jei jos neatlieki iki galo – gerumas lieka tik tavo galvoje.

O dabar įdomu - kam šiemet skirsi savo procentus? Aš esu lyg ir apsisprendusi, bet gal mano bendruomenei trūksta idėjų, su kuo pasidalinti savo gerumu.

// VMI veiklos perkėlimą iš IDV į MB traktuos kaip mokesčių vengimą ir už tokius veiksmus baus.

Ar tikrai? Ar tikrai atidžiai pasidomėjote VMI pozicija, praktika, kuria remiantis gali būti prieita prie tokių sankcijų? Ar tik kažkas parašė skambią antraštę, kažkas neįsigilinęs pradėjo kelti kipišą ir galiausiai prasidėjo drama lygioj vietoj.

Pradžiai tai mane jau užkniso tas viešas linksniavimas, kad pelno mokesčio lengvatą nuo šiemet atsirado tik MB. Ta lengvata galioja ir UAB, tik kad visi kaip pamišę atidarinėja tas MB, tai dėl tos tas MB jau pradedama demonizuoti.

Antra. Galiu garantuoti, kad dauguma atidarančių dabar naujas MB nei paskaičiavo ar jiems mokestinė nauda bus, nei pagalvojo, kad ta MB bus kaip vaikas, kurio net į gyvybės langelį neįkiši. Bet čia jau 2027 metų vasaros problema, nes būtent dar kitą vasarą prasidės protokolai už nepateiktas atskaitomybes Registrų centrui.

O dabar grįžkime prie esmės. Tai kada VMI naujos MB atidarymą gali traktuoti kaip piktnaudžiavimą?
1. Jei atidarysite MB, nors jau dabar turite veikiančią įmonę ir su nauja MB (kad ir UAB) tęsite tos pačios veiklos vykdymą.
2. Jei po 2 metų, kai baigsis lengvata dabar atidarytą įmonę uždarysite (na ar jos veiklą sustabdysite) ir atidarysite naują įmonę tai pačiai veiklai “permesti”.
3. Jei tęsite savo veiklą ir ankstesnėje veiklos formoje, o naujai atidaryta įmonė bus tik formaliai dalies pajamų perkėlimui skirtas fiktyvus subjektas.

O dabar kada ramiai galite atidarinėti naują MB:
▪️ Pradedant naują verslą. Na čia labiau skatinimas visiems, kas ilgai galvojote, bet nedrįsote 🙂
▪️ Perėjimas iš IDV į MB. Nors gali gąsdinančiai skambėti VMI pasakymai: “kai siekiama pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis” , svarbu suvokti, kad veiklos formų įvairovė tam ir skirta, kad tam tikruose etapuose pasirinktume skirtingas veiklos formas. Jei VMI ir norėtų uždrausti laisvę jas keisti kintant mokestinei aplinkai, kol kas dar negirdėjau apie tokius apribojimus. Migracija iš IDV į MB yra natūrali verslo augimo dinamika, kuria keliauja daugelis verslų daug metų. Ir pagrindinis veiksnys KODĖL daug kas šiuo metu evakuojasi iš IDV į MB yra ne pelno mokesčio lengvata, o GPM apmokestinimo logikos pasikeitimai.

// Pelno mokesčio lengvata, kuria gali pasinaudoti didelė dalis įmonių.

Žinau daug buhalterių, kurie bijo (įsivaizduojate! BIJO) siūlyti vadovams naudotis šia lengvata. Žinau konsultantų, kurie pasiūlo vos ne visus pirkimus “sukabinti” ant šios lengvatos (aišku gali taip konsultuoti, kai ne tau reiks parašą dėti ir patikrinimo metu atstovėti). Aišku VMI norėtų, kad verslas šia lengvata nesinaudotų, nes praranda €€€. Pagal jų skaičiavimus, taip buvo prarasta, o tiksliau nesurinkta 660 mlj. pelno mokesčio.

Taigi, susipažinkite su prieštaringa 46 - 1 investicinio projekto lengvata.

Galite 2 kartus sumažinti įmonės apmokestinamąjį pelną, jei jūsų išlaidos atitinka šias sąlygas:

1. Įsigijote ilgalaikį turtą, skirtą
▪️ Naujų ir prekių ir paslaugų teikimui
▪️ Gamybos pajėgumo didinimui
▪️ Naujo proceso diegimui arba esamo esminiam pagerinimui
▪️ Tarptautiniai išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui.

2. Tas turtas priskirtas vienai iš šių turto grupių:
▪️ Mašinos ir įrengimai
▪️ Įrenginiai
▪️ Kompiuterinės technika
▪️ Programinė įranga
▪️ Įsigytos teisės
▪️ Krovininiai automobiliai iki 5 metų

3. Dar turtas turi būti naujas pagamintas ne anksčiau nei prieš 2 metus. Ir bus naudojamas ne trumpiau nei 3 metus.

Jei visose 3 sąlygose turite pliusus, tai jūsų pirmais metais galite savo versle ne tik pripažinti įprastines ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas, bet dar skaičiuojant pelno mokestį dar kartą sumažinti apmokestinamąjį pelną investicinio projekto pirkimais. Ir tą galima padaryti iškart pirkimo metais, o jei neužtenka mokestinio pelno pirkimo metais, tai antrą mažinimą galima kelti per 3 metus. Su krovininiais automobiliais yra daugiau apribojimų, bet transporto sektorius turi gerai išmanyti šitos lengvatos taikymą.

Kodėl buhalteriai bijo? Nes anksčiau buvo rašinėliai VMI prieš pradedant projektą, nes VMI mato kas pasinaudojo lengvata ir kartais pasidomi, ar tikrai visi kriterijai pritaikyti teisingai. Na reikia padirbėti su papildoma dokumentacija tam atvejui, jei reikės apsiginti. Ir siekiant ramybės nusprendžiama, kad geriau nerizikuoti ir netaikyti lengvatos.

Aš su šia nuomone nesutinku. Ten, kur matome galimybę, visada taikome lengvatą. Svarbu atitikti visus reikalavimus ir bent jau taip padėti investuojančiam verslui išlaikyti kapitalą. Tam net turime klausimyne punktą: ar yra galimybė pritaikyti investicinio projekto lengvatą?

Gerbiami klientai,

Metai baigiasi, o mes vis dar skaičiuojame – ne tik pelnus, bet ir priežastis pasidžiaugti.
Už naktinius balansus, už išgelbėtus terminus, už tai, kad net tarp skaičių liko vietos šypsenai ir žmogiškam supratimui.

Šiuos metus išgyvenome kartu: su pakeitimais, koregavimais ir sprendimais, kurių „reikėjo vakar“. Ačiū už pasitikėjimą ir bendradarbiavimą – ypač tada, kai sprendimai nebuvo patys paprasčiausi.
Į ateinančius metus linkime žengti su patikimais partneriais, išmintingais sprendimais ir fortūnos palankumu.

Tegul skaičiai būna aiškūs, sprendimai – pagrįsti, o netikėtumai – tik tie, kuriems esame pasiruošę.
Ramių, jaukių ir prasmingų švenčių.
Susitiksime jau naujuose finansiniuose metuose.

Dagilė team, MB komanda

Visą informaciją rasite čia: https://dagile.lt/karjera/

// Minimumas nuo 2026 m. bus 1153 €.
Klasikinis metų pabaigos scenarijus, net jau nebeįdomu perdarinėti tuos tekstus, skaičiuokles ir pranešimus jums.
Taigi, MMA didėja nuo 1038 iki 1153 €. Visais 11,1 %!

Pasitikrinkite visus punktus, kad nieko nepraleistumėte pasikeitus MMA:

Jei turite darbuotojų:
▪ Patikrinkite ar yra darbuotojų, uždirbančių MMA. Ir čia darbo sutartyje paskaitykite sakinį apie algą. Jei parašyta: „ne mažiau minimalios algos“, tai darbo sutartyje jokių pataisymų daryti nereikia, tik žinokite, kad “automatiškai” reikės padidinti algą. Kitas reikalas, jei sutartyje įrašyta: alga 1038 € (kas buvo ankstesnis minimumas). Tokiu atveju turite padaryti darbo sutarties pataisymą ir sutarti naują darbo užmokestį.
▪ Dar patikrinkite kitų darbuotojų algas. Na, galbūt kažkas pernai pas jus uždirbo 1100 €, tad tokiems darbuotojams turite irgi pakelti algą. Nes jų alga tapo mažesnė nei MMA. Ir nepamirškite, kad minimumą mokėti galima tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Visiems kitiems - bent 1 € daugiau.
▪ O jei jūsų darbuotojai važiuoja į komandiruotes ir norite turėti galimybę neapmokestinti dienpinigių, tai jų alga turi būti didesnė nei MMA * 1,65. Tad nuo 2026 metų sausio jų alga turi būti didesnė nei 1902,45 €.

Savarankiškai dirbantiems kiti niuansai:
▪ Didėja kas mėnesinė PSD įmoka. Dabar ji sieks 80,48 €.
▪ Dirbantiems su individualia veikla pagal pažymą ir norintiems sukaupti vienerių metų pensijų, ligos ir motinystės stažo, teks dar daugiau atseikėti mokesčiams, o tiksliau dar daugiau uždirbti. Taigi. Minimaliai teks susimokėti VSD įmokas nuo 13836 €. O tai reiškia 1732,27 € VSD įmokų, jei nekaupiate 2 pakopoj arba 2147,35 € - jei kaupiate. Jei sumokėsite įmokas (o tiksliau per metus uždirbsite mažiau nei 13836 € VSD įmokomis apmokestinamųjų pajamų), tai … stažo “užsidirbsite” mažiau.
▪ Na ir žinoma bus brangiau įsigyti ir verslo liudijimą. Nes ir ten Sodrai įmokos “pririštos” prie MMA.

// Artėja šventės, pradedame galvoti apie verslo dovanėles ir tradiciškai primenu apie mokestines dovanų pasėkmes.
Dovanos darbuotojams. Visi norime būti geri, tik, prašau, neprisidirbkite didesnių išlaidų neįvertinę mokesčių.
Kai manęs klausia:
Ar galima dovanoti tą, ar galima aną?
Visada sakau:
Galima viską. Tik klausimas, kokia visų dovanų mokestinė kaina :)
Taigi dovanos darbuotojams:

* GPM NEapmokestinama iki 200 € per kalendorinius metus;
* GPM 20% apmokestinama dovanos darbuotojams, viršijančios 200 € per metus. * Čia apmokestinama kas viršys 200 €.
GPM įstatyme labai paprastai leido darbuotojams padovanoti iki 200 € per metus. Ir jei bus 250 Eur vertės dovana, tai iš jų 200 be mokesčių, o nuo likusių teks sumokėti GPM. Kaip įmonės išnaudoja tuos 200?
* Keli pasisedėjimai restorane
* Sporto klubo abonementas
* Kelionės išlaidų padengimas
* Dovanų čekiai
* Dovanos

VSD ir PSD neapmokestinama iki 200 € per kalendorinius metus dovanų ir dovanų čekių;
VSD ir PSD 19,5% + 2 pakopos 3% apmokestinama virš 200 € per kalendorinius metus dovanos ir dovanų čekiai IR dovanos pinigais nuo pirmo cento. Jei pervedat priedą prie algos kaip “Dovana”, tai Sodrai reikia išskaičiuoti mokesčius nuo pirmo euro;
Ir va dėl VSD įstatymo negalime tiesiog pridėti prie algos pinigais 200 Eur ir pasakyti: čia dovana. Jei taip padarysime, teks nuo tų 200 sumokėti VSD. O jei čekis, pirkinys, įspūdžiai - tada pirmi 200 Eur neapmokestinami visai.
Pelno mokestis. Kadangi PSD, VSD ir GPM mokamas beveik nuo visų sumų (na išskyrus tuos 200 € per metus), tai pelno mokestį šios sumos mažina;
PVM. Čia įdomiau. Dažniausiai dovanų kuponai yra tik avansinis mokėjimas ir ten PVM temos net nebūna. Bet jei jau perkate dovanas ir gavote PVM sąskaitą - faktūrą, tai šitas PVM jau nebeatskaitomas.

Apie dovanas verslo partneriams sekančiame tekste.

„Ką davė, tą suvedė“?
Turbūt visiems yra tekę susidurti su tokios filosofijos buhalteriu.
Ką gavo, tą suvedė, nes:
* Jau 100 kartų prašė ir prarado viltį gauti viską ko reikia
* Turi tiek klientų arba darbų, kad gilintis į trūkstamų dokumentų sąrašą fiziškai nėra laiko
* Neturi kompetencijų suprasti, ko trūksta
* Tiesiog laikosi nuostatos, kad labai formaliai vadovausis sutartimi, kur parašyta: ką gavome, tą ir suvedėme.

Mūsų komandos filosofija tokia:
▪ Mes apskaitą tvarkome ne formaliai, tad jei kokių dokumentų trūksta, mes apie tai informuojame klientus.
▪ Klientus informuojame nuolat, o ne metams pasibaigus.
▪ Jei matome, kad klientas nuolat susiduria su trukdžiais laiku pateikti dokumentus, kartu ieškome būdų išvengti užstrigimų.
▪ Na o su vadovais, kurie net nenori įsitraukti į savo įmonės apskaitos procesų sklandumo ir kokybės užtikrinimą, mes atsisveikiname.

Mes turime tokią 3 laškų taisyklę savo komandoje: jei jau rašau 3 laišką klientui su tuo pačiu prašymu, tai laiško kopiją gauna įmonės vyr. buhalteris. Jam tai yra signalas, kad buhalteris turi iššūkių su dokumentų gavimu. O jei jau su vyr. buhalterio įsitraukimu tenka siųsti 3 laišką, kopiją gauna mūsų įmonės vadovė. O toks laiškas vadovei yra rimtas signalas, kad reikia pagelbėti komandai ir klientui rasti bendrą kalbą. Nes bendradarbiavimas turi būti sklandus ir patogus abiem pusėm.

O kaip jūsų buhalteris? Suveda ką gavo, ar yra kaip tik tas, kuris rašo 100 kartų kol gauna ko jam reikia?

// Atliekant klientų identifikaciją dažnai išgirstame: „O kodėl jūs to prašote? Juk kiti neklausia…“

Ir čia sustoju.
Jei buhalterinių paslaugų teikėjas jūsų neidentifikuoja – tai lyg ir ne jūsų problema. Bet pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija yra įstatymo pavesta funkcija. Ne pasirinkimas, o pareiga.

Tai ką klientui reiškia, jei buhalterinių paslaugų teikėjas (tiek fizinis asmuo, tiek įmonė) jo neidentifikuoja? Gal reikia vadovautis tokia logika: jeigu tiekėjas nesilaiko šio įstatymo, tikėtina, kad jis nežino arba ignoruoja ir kitus? O tada aš matau šias rizikas klientui:

▪️ buhalteris neseka įstatymų reikalavimų ir taip gali neužtikrinti kokybiškos paslaugos;
▪️ netvarkinga apskaita gali atsidurti VMI ar FNTT dėmesio centre;
▪️ visa atsakomybė už neteisingai tvarkomą apskaitą krenta vadovui.

Mes pasirinkome kitą kelią.
Laikomės visų reikalavimų, nes tik taip galime užtikrinti ramybę tiek sau, tiek savo klientams. Dokumentų rinkimas ir identifikacija – tai ne formalumas. Tai saugiklis, kuris rodo, kad jūsų finansai tvarkomi atsakingai.

Kritinis klausimas:

Ar pasitikėtumėte buhalteriu, kuris nežino arba ignoruoja įstatymus, už kuriuos galiausiai atsakote jūs?

// Kodėl net ir pats smulkiausias klientas mūsų įmonėje turi net 2 buhalterius?
Tam turime eilę priežasčių. O naudos visiems skirtingos:

Klientui:
▪️ garantija, kad vieno žmogaus liga, atostogos ar išėjimas nepaliks finansų be priežiūros;
▪️ dviguba kontrolė, kuri sumažina klaidų riziką;
▪️ platesnė patirtis – nes klausimą gali spręsti ne tik buhalteris, bet ir kolega, turintis daugiau patirties konkrečioje srityje.

Buhalteriui:
▪️ mažiau įtampos, nes žino, kad jo darbas bus peržiūrėtas ir klaidos pagautos dar prieš pasiekiant klientą ar VMI;
▪️ saugumas, kad neliks vienas su visomis problemomis;
▪️ galimybė mokytis iš kolegos, dalintis patirtimi ir augti kompetencijose.

Mums, kaip įmonei:
▪️ mažiau rizikos dėl žmogiškų klaidų, kurios gali kainuoti daug;
▪️ stipresnė komanda, kurioje niekas nesijaučia vienišas ar paliktas vienas.
▪️ galimybė išnaudoti kiekvieno darbuotojo stipriausias kompetencijas ir gebėjimus.

Todėl dvigubas buhalteris nėra prabanga. Tai – mūsų standartas. Nes patikimumas nėra apie „greičiau“ ar „pigiau“. Jis yra apie tai, kad visi miegame ramiau: klientas, buhalteris ir mes, kaip įmonė.

Ar norėtumėte, kad jūsų finansai priklausytų tik nuo vieno žmogaus geros dienos?

Kodėl mes su komanda pasitvirtinome atlyginimų sistemą mūsų įmonės darbuotojams?

Atlyginimas – ne tik skaičius sutartyje. Tai vienas jautriausių klausimų kiekvienam žmogui, kuris dirba. Ir kartu – vienas iš tų klausimų, kur daugiausiai būna tylos, neaiškumo, kartais net gandų.

Štai kodėl džiaugiamės, kad pas mus yra visų bendru sutarimu patvirtinta sistema:
Komandai tai reiškia skaidrumą. Visi žino, pagal kokius kriterijus atlyginimai nustatomi, kada jie gali būti peržiūrimi ir kokios galimybės augti. Tai kuria pasitikėjimą, kad atlyginimai nėra „iš lubų“ ar vien nuo vadovo nuotaikos priklausantis sprendimas.

Kiekvienam darbuotojui tai reiškia saugumą ir aiškumą. Žmogus gali planuoti savo finansus, matyti, kaip jo darbas ir rezultatai atsispindi atlyginime, ir suprasti, kokiu keliu eiti, norint augti.

Mums, kaip darbdaviui, tai reiškia tvirtą reputaciją. Kai atlyginimų sistema yra patvirtinta, aiški ir gyva, mes ne tik išvengiame neaiškumų, bet ir rodome, kad pasitikime savo komanda bei vertiname jos indėlį.
Trumpai tariant, atlyginimų sistema yra saugiklis nuo nepasitikėjimo. Ji neleidžia atsirasti mintims „o gal kitiems mokama daugiau už tą patį darbą?“ arba „o gal mano pastangos nepastebimos?“.

Kritinis klausimas tau:
Ar žinai, pagal ką nustatytas tavo atlyginimas ir ką gali padaryti, kad jis augtų?